Viena įdomesnių ekspozicijų tai garažų promenada. Kai pirma kartą apsilankiau, galerija jau veikė. Tai buvo kažkokio gatvės meno projekto liekanos. Einant giliau galėjai rasti ir gyvenimo patarimų. Viena iš jų skelbė “Šanxai Banzai”. Kita siūlė “Vitia niuxaj šliapu”. Kviečiantys palikti ir savus pėdsakus garažai. Išklausantys kiekvieno žodį. Dabar jų nebėra. Amžiną jiems atiilsį. Belikę tik kupstai, tartum kapai. 

O va nesenai apsilankius ištaškytoje galerijoje užmačiau paskutinį garažą. Ir atrodo jo likimas nulemtas. Čia lyg kažkoks gyvenimo būties muziejus, atrastas tarp tų keliolikos kvadratinių metrų. Viduje klasikinis plakatų popuri - nuogos čikos, Vilniaus Žalgiris ir automechanika. Interjeras net nesukeltų minties kibirkšties, kad tai tas pats garažas, kuriame senoliai laikydavę zapus ir tepalus teplioję. Sienos iškaltos medinėm lentukėm, o jas vainikuoja sieninis kilimas. Šis kultūrinis paveldas bus likviduotas. 

Juratės Samulionytės filmas "Šanxai Banzai"

Miroslavo Bielinio nuotraukos