Namai vaiduokliai

Šnipiškėse vaidenasi. Kadaise buvę namai dabar tėra tik vaiduokliai, tuščiais langais žiūrintys į gatves. Nereikia jų ilgai ieškoti, vis tiek greitai juos griauna. Čia užklydę dažnai net neatmena, kur kada koks vaiduoklis stovėjęs. Tendencija tokia, kad juos keičia stiklo bokštai. O kiek čia jų imperatoriaus Zuoko laikais virto vaiduokliais. Dažnas bruožas – nudegimai. Skaudūs ir gilūs, neatstatomai pakeičiantys namo ir rajono veidą. Taigi – kur kvepia statybom, ten ir šmėklų rasim.

Netyčiom susipažinau su biču, kuris name vaiduoklyje turi vieną butą. Ir niekaip jis jo neparduoda. Sako, vis kiša jam tūkstančius, bet jis prašo milijono. Toks gudrus ir investuotojams pagalius į ratus kiša. Tai per kurį laiką namas visai apėjo parazitais ir anei vienas neliko gyvent. Sutikti galima tik narkašus, katinus patinus ir vaiduoklius languose. 

O štai priešais jį stovėjo bomžų namas. Jis gundė savo puikia lokacija ir nuo gatvės visiems skelbė, jog

PASAULIS BE BOMŽŲ YRA VARTOTOJŲ VISUOMENĖS UTOPIJA.

Šis namas jau dingo. Dabar čia turime banką. Užtat skaniai duoda valgykloj pavalgyt.