Neegzistuojantis Viktoro sandėliukas

Su kaimynu Viktoru susipažinti teko keletą kartų. Čia taip nutiko todėl, kad jis gyvena dvigubą gyvenimą. Vakarais jis alkoholikas, rytais vėl Viktoras. Tai pradžiai susipažinau su vakariniu. Kapojau malkas ir jam nepatiko. Grasino nušausiąs. Bet greitai atsiprašė perlenkęs lazdą. Ryte jau sakiau - sveikas – Viktorui blaiviajam. Atėjo aiškintis dėl sandėliukų situacijos. Rodo jis man pirštu į šiukšlių krūvą ir aiškina, jog čia jo sandėlys. Krapštau galvą. Galvoju, gal man vaidenasi. Ateinu arčiau. Badau užčiuopti sienas, kažkokias duris – nieko. Klausiu, Viktoro, kur? Vėl ten beda pirštą. Pamaniau – ne su Viktoru kalbu, dar matyt bus naktinis neišgaravęs.